Spaudos pranešimai

2014-09-12

Pensijas sulaikytų geresnė vietos kapitalo rinka

Neseniai „Verslo žiniose“ pasirodęs straipsnis „Kiek dar remsime Liuksemburgą?“ apie tai, kad milijono Lietuvos gyventojų (apie 6 mlrd. Lt vertės) didžioji dalis privačių pensijų sankaupų iškeliauja iš Lietuvos, socialiniame tinkle sukėlė aštrią diskusiją. Rinkos dalyviai pasidalijo į dvi grupes.

Taigi, lyg ir atsiranda priešprieša: savi marškiniai arčiau kūno, todėl natūralu, kad asmenys, kaupiantys pensijų fonduose, suinteresuoti didesne grąža ir santaupų saugumu. Juolab kad didelis pensijų santaupų sutelkimas vienoje šalyje, kaip iki reformos buvo Lenkijos atveju (pensijų fondai turėjo 95% lėšų investuoti vietos rinkoje), mažina rizikos diversifikaciją, ir tuomet tiek valstybinės, tiek privačios pensijų dalies turėtojai susiduria su šalies ekonomikos svyravimo rizika, kai ir pensijų fondų grąža, ir einamieji pajamų šaltiniai mažėja vienu metu.

Tačiau siūlyčiau į situaciją žiūrėti ekonomiškai plačiau, nes ne vien pensijų fondų grąža nusako individo ekonominę gerovę ilgalaikėje perspektyvoje. Turime vieną antklodę, ir jei kas nors tempia į save, kitas lieka plikas. Jei pensijų fondų pinigai iškeliauja į Liuksemburgą, o vietos įmonės, kurios yra ekonomikos variklis, susiduria su finansavimo problema, valstybės valdomos įmonės finansuojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų, užuot tai darytų rinka, ir galiausiai naudos negauna niekas.